Joachimas Vile

Aplinkos ir klimato apsauga yra vienas iš globalinių XXI a. iššūkių. Vokietijos politikoje, publicistikoje ir visuomenėje ji užima aukštą vertybinę poziciją. Vokietija tarptautiniu mastu yra viena iš šalių klimato apsaugos pradininkių ir atsinaujinančios energijos plėtros iniciatorė. Vokietija buvo pirmoji industrinė valstybė, 2011 m. nusprendusi atsisakyti atominės energijos. Federalinė vyriausybė tarptautinėje erdvėje aktyviai kovoja už aplinkos apsaugą, klimatui palankias strategijas ir bendradarbiavimą energijos srityje. Sekretoriatas, atsakingas už Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą, yra įsikūręs Vokietijoje, Bonos mieste. Vokietija nuo 1990 m. beveik 24 proc. sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į orą ir jau viršijo savo įsipareigojimus pagal 2005 m. įsigaliojusį Kioto protokolą – dujų išmetimą iki 2012 m. sumažinti 21 proc. Pagal globalinį klimato apsaugos indeksą, kurį sudaro nepriklausoma aplinkos apsaugos organizacija „Germanwatch“, Vokietija 2011 m. užima vieną pirmaujančių pozicijų.

Jau daugelį metų Vokietija žengia keliu, kuriame klimatas ir aplinkos apsauga susiejami ilgalaikio ekonomiškumo prasme. To esmė yra kelti energijos ir resursų efektyvumą bei plėsti atsinaujinančios energijos ir nesenkančios žaliavos panaudojimą. Tai skatina naujų energijos technologijų vystymąsi tiek energijos tiekėjų – elektrinių bei atsinaujinančios energijos – pusėje, tiek ir paklausos pusėje, kur vartojama energija.

Gamtos apsauga („Natūralių gyvenimo pagrindų apsauga“) nuo 1994 m. kaip valstybinis tikslas yra įtvirtinta Pagrindinio įstatymo 20a straipsnyje. Nesuniokota gamta, tyras oras ir švarūs vandenys – tai sąlygos aukštai gyvenimo ir aplinkos kokybei Vokietijoje. Aplinkos indikatoriai, apibūdinantys oro ir vandenų tyrumo palaikymą, kinta teigiama kryptimi, nes paskutiniaisiais metais buvo gerokai sumažintas daugelio dujų išmetimas į orą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš kelių transporto priemonių, nepaisant labai išaugusio jų skaičiaus, nuo 1999 m. mažėja ir šiuo metu yra žemiau 1990 m. lygio. Azoto oksidų išmetimą į orą apie 50 proc. sumažino transporto priemonėse įmontuoti katalizatoriai. Akmens ir rusvosios anglies elektrinių išmetamo sieros dioksido kiekį pavyko sumažinti 90 proc., įstatymais reglamentavus sieros valymą iš dūmų. Taip pat pastaraisiais metais sumažėjo kasdieninis vandens suvartojimas nuo 144 iki 121 litro vienam gyventojui. Taigi, Vokietija yra antra iš mažiausiai vandens sunaudojančių industrinių šalių.