Fosilinė energija tiek privačiuose namų ūkiuose, tiek ir transporte bei pramonėje sudaro energijos šaltinių pagrindą. Mineralinė alyva, sudaranti vieną trečdalį šių šaltinių, yra svarbiausias pirminis energijos šaltinis. Kiti energijos šaltiniai yra gamtinės dujos, rusvoji anglis, akmens anglis ir branduolinė energija. Branduolinės energijos naudojimas (apie 9 proc.) pagal Federalinės vyriausybės planus turėtų palaipsniui mažėti ir būti pakeistas atsinaujinančia energija. Jau dešimto dešimtmečio pradžioje pradėta skatinimo politika atsinaujinančios energijos naudojimą daro patraukliu bei ekonomišku. Atsinaujinančios energijos įstatymas (EEG) - rinkos skatinimo programa atsinaujinančios energijos naudojimui remti – veikia kaip klimatui mažiau kenksmingų energijos šaltinių naudojimo variklis, o pagrindinius jo bruožus perėmė daugelis šalių. Didesnis atsinaujinančios energijos naudojimas bei efektyvesnis energijos naudojimas sudarė taip pat ir 2009 m. Federalinės vyriausybės sudarytos koalicinės sutarties esmę.

2011 m. pavasarį Federalinė vyriausybė apsisprendė dėl pokyčių energijos srityje – kuo greičiau atsisakyti naudoti atominę energiją. Pakartotinai įvertinus saugumą po avarijos atominėje elektrinėje Japonijos mieste Fukušimoje, buvo uždarytos senesnės aštuonios iš 17 dar veikiančių atominių elektrinių. Be to, Bundestagas didžiąja dauguma priėmė grafiką, pagal kurį iki 2022 m. turi būti sustabdyti ir likę devyni reaktoriai. Branduolinę energiją, iš kurios 2011 m. buvo pagaminta 18 proc. visos sunaudojamos elektros, per vienuolika metų turi patikimai pakeisti atsinaujinanti energija, platus elektros tinklas bei naujos ekologiškos elektros saugyklos. 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi būti pagaminama 35 proc., o 2050 m. net 80 proc. elektros. „Žalioji elektra“ suklestėjo Vokietijoje dar prieš „pertvarką energijos srityje“. Jos dalis nuo 5 proc. 1990 m. išaugo iki 20 proc. 2011 m.