Vokietija yra lyderė aplinkos ir klimato apsaugos srityje. Šiuo savo pačios užsibrėžtu tikslu Vokietija pasauliniu mastu užėmė pirmąją poziciją: nė viena kita industrinė valstybė neturi tokios ambicingos ir konkrečiai suformuluotos programos. Federalinė vyriausybė planuoja iki  2020 m. lyginant su 1990 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40 proc. Be to, atsinaujinančios energijos dalis turėtų būti nuolat didinama bei didinamas energijos efektyvumas. Siekiama, kad atsinaujinanti energija užimtų pagrindinę viso energijos tiekimo dalį.
Taip pat ir tarptautiniame kontekste Vokietijos indėlis didžiulis, kad aplinkos bei klimato apsaugos tema buvo įtraukta į darbotvarkę. Klimato apsaugos tikslai ir energetikos politika tapo pagrindiniais tikslais, Vokietijai 2007 m. pirmininkaujant ES ir Didžiojo Aštuoneto viršūnių susitikimui. Europos Tarybos 2007 m. reiklūs nutarimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo  sumažinimo ir Didžiojo Aštuoneto viršūnių pareiškimas Heiligendame, kuriuo valstybių ir vyriausybių vadovai užtikrino „rimtai tikrinti“ tikslą, kuriuo siekiama per pusę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2050 m., buvo svarbūs pasaulinio atsakymo į klimato kaitą žingsniai.
Pasaulio klimato viršūnių susitikimas Balyje 2007 m. pabaigoje sukūrė pagrindą taip vadinamam „Post-Kioto procesui“, pagal kurį greta industrinių valstybių į klimato apsaugą buvo aktyviai įtrauktos ir besivystančios ir ekonomiškai pažengusios valstybės. Tai yra lemiamas sprendimas, nes pagal Jungtinių Tautų Klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozes, pasaulinis CO2 išmetimas į orą iki 2050 m. turėtų būti sumažintas per pusę, norint dar šiame šimtmetyje suvaldyti klimato atšilimą.  Tai reiškia, kad turi būti neleista globalinei vidutinei temperatūrai pakilti daugiau nei dviem laipsniais. Šio tikslo nepavyks pasiekti vien 2012 m. pasibaigsiančiu Kioto protokolu.
Tačiau planas jau 2009 m. Pasaulio klimato viršūnių susitikime Kopenhagoje priimti susitarimą, pakeisiantį dabartinį Kioto susitarimą, sužlugo. Vis dėlto, Bendrijos šalys užsibrėžė siekti tikslo, kad Žemės atšilimas, lyginant su ikipramoniniu lygiu, neviršytų dviejų laipsnių. Tačiau viršūnių susitikime konkretūs bei įpareigojantys CO2 mažinimo tikslai parengti, deja, nebuvo. Kopenhagos baigiamajame dokumente “Copenhagen Accord” skelbiamų mažinimo įsipareigojimų nepakanka, kad būtų pasiektas dviejų laipsnių tikslas.
Daugiau nei 100 šalių, atsakingų už daugiau nei 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip ir buvo susitarta Kopenhagoje, paskelbė savo klimato apsaugos tikslus Jungtinių Tautų Klimato kaitos sekretoriatui Bonoje. Tačiau jų dar nepakanka, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas – neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei dviem laipsniais. ES čia užima pirmaujančią poziciją ir yra pasirengusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, lyginant su 1990 m., sumažinti mažiausiai 20 proc. arba 30 proc., jeigu ir kitos industrinės valstybės imsis panašių įsipareigojimų. Atsinaujinančios energijos dalis turėtų išaugti iki 20 proc., o energijos suvartojimas dėl geresnio energijos efektyvumo turėtų sumažėti 20 proc. ES klimato ir energijos pakto įgyvendinimas 27 šalyse narėse vyksta pagal nacionalines normas. Vokietija šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui įneš neeilinį indėlį.  
Nepaisant sunkumų, Federalinė vyriausybė stengiasi pasiekti kompromisą ir deda visas pastangas dėl tarptautinio klimato apsaugos režimo bei naujos pasaulinės klimato tvarkos. Klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Pietų Afrikos mieste Durbane, buvo pratęstas Kioto protokolo galiojimas. Durbane buvo pasiektas susitarimas, kad iki 2015 m. bus parengta nauja tarptautinė klimato sutartis, kuri įsigalios 2020 m., o JAV bei kitos beisvystančios šalys taip pat įsipareigojo mažinti anglies dvideginio emisiją. Kioto sutartis, kurios galiojimas būtų pasibaigęs 2012 m., pratęsiama antram įsipareigojimų periodui. Tačiau Kioto sutartyje nedalyvauja Kanada, Japonija ir Rusija. Dar reikia nustatyti anglies dvideginio emisijos tikslus.