Dėl įtaigiai moksliškai apibūdintų klimato kaitos pasekmių (temperatūros kilimas, potvyniai, sausros, greičiau tirpstantys ledynai ašigaliuose, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys) ir visame pasaulyje didėjančio fosilinių energijos išteklių naudojimo atsinaujinančios ir klimatui palankios energijos alternatyvos tampa vis svarbesnės. Vėjo, vandens,  saulės, biomasės ir žemės šilumos ištekliai neriboti ir jie neišmeta klimatui žalą darančių atliekų. Atsinaujinančios energijos dalis bendrame Vokietijoje suvartotame energijos kiekyje šiuo metu sudaro daugiau nei 10 proc. Vokietija, pagaminanti apie 14 proc. pasaulinės vėjo energijos, po Kinijos ir JAV užima trečią vietą pagal pagaminamą vėjo energiją. Naujus naudojimo potencialus žada Šiaurės jūros šalių lengvatinė iniciatyva, prie kurios prisijungė Vokietija bei dar aštuonios ES šalys. Fotoelektrinės sistemos įrenginių, kuriais saulės spinduliai paverčiami elektra, srityje, turinti sumontuotą 17 300 megavatų pajėgumą, 2010 m. Vokietija užėmė pirmą vietą, aplenkdama Ispaniją ir Japoniją. Projektas “Desertec”, kurį daugiausiai remia Vokietijos koncernai, yra dar viena didžioji investicija į ilgalaikę energijos technologiją. Pagal “Desertec” projektą saulės elektrinėse Šiaurės Afrikoje pagaminama energija iki 2050 m. turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros energijos poreikio.