Sritis, vis atkakliau besiveržianti į pirmąsias gretas – tai kultūros ir kūrybos ekonomika. Šis sektorius apima daugelį dalinių sričių: muziką, literatūrą, meną, kiną ir teatrą, taipogi radiją ir televiziją, spaudą, reklamą, dizainą ir programinę įrangą ir jame veikia 238 000 įmonių, turinčių beveik 1 mln. darbuotojų. Taigi, kūrybos pramonė įgijo ne tik didelę ekonominę reikšmę, bet ir tapo modernios ekonomikos modeliu. Ji siūlo dideles darbo galimybes, užima lyderio poziciją kelyje link žiniomis paremtos ekonomikos ir yra reikšmingas šaltinis originalioms novatoriškoms idėjoms.

Svarbiausi Vokietijos ekonomikos centrai yra Rūro sritis (pramonės regionas, virstantis aukštųjų technologijų ir paslaugų centru), Miuncheno ir Štutgarto regionai (aukštosios technologijos, automobilių gamyba), Reino ir Nekaro regionai (chemijos pramonė), Frankfurtas prie Maino (finansai), Kelnas, Hamburgas (uostas, Airbus lėktuvų gamyba, žiniasklaida). Naujosiose žemėse susiformavo nedidelis, bet galingas pramonės sektorius skirtinguose aukštųjų technologijų centruose, taip vadinamuose „švyturių regionuose", kaip antai Drezdenas, Jėna, Leipcigas, Loina bei Berlynas-Brandenburgas.

Tarptautiniams investuotojams Vokietija yra viena patraukliausių šalių. Tiesioginės užsienio investicijos Vokietijoje sudaro 460 mlrd. eurų, tarp kurių buvo stambios koncernų General Electric ar AMD investicijos iš JAV. Vertinama centrinė geografinė padėtis bei teisinis saugumas. Tarptautinėje ekonominėje aplinkoje Vokietija ypatingai pasižymi infrastruktūros (transporto, telekomunikacija), aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų kokybės, mokslinių tyrimų ir vystymosi srityje bei darbo jėgos kvalifikacijos tobulinimo srityse. Daugiau nei trys ketvirtadaliai suaugusiųjų yra įgiję profesinį išsilavinimą, 13 proc. iš jų yra baigę universitetus ar specializuotas aukštąsias mokyklas. Investuotojai labai vertina ir gyvenimo kokybę Vokietijoje.