Ekonomikos atsigavimo varomąja jėga pasirodė esantis Vokietijos ekonomikos gebėjimas diegti naujoves. Vokietija dabar skiria 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto moksliniams tyrimams bei plėtrai (F&E), kas gerokai viršija dabartinį 1,9 proc. ES vidurkį (2008 m.). Iki 2015 m. Federalinė vyriausybė kartu su žemėmis bei pramone planuoja padidinti išlaidas moksliniams tyrimams bei plėtrai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Su 49 mlrd. JAV dolerių Vokietija užima pirmaujančią vietą įmonių finansuojamų išlaidų moksliniams tyrimams bei plėtrai srityje. Nesilpsta ir išradėjų dvasia: 2009 m. investuotojai ir įmonės iš Vokietijos užregistravo 11 proc. visų pasaulio patentų – taigi, užima trečią vietą pasaulio reitinguose (žr.7 skyrių).

Daugelyje pažangių technologijų sričių Vokietija yra tarp pirmaujančių šalių. Čia galima paminėti biotechnologiją, nanotechnologijas ir informacines technologijas bei aukštųjų technologijų sritis, kaip antai biometriją , aviacinę kosmonautiką, elektrotechniką, logistiką. Tarptautinėse rinkose aukštas pozicijas užima aplinkos technologijų sritis (vėjo energija, saulės energija, biomasė), o vėjo jėgainių gamintojai užima vos 28 proc. pasaulinės rinkos dalies (žr. 6 skyrių). Informacinės ir ryšių technologijos greta automobilių ir mašinų gamybos bei elektronikos pramonės priklauso didžiausioms ekonomikos šakoms. IRT sektorius auga daug sparčiau nei nacionalinė ekonomika. Biotechnologijos ir genų inžinerijos srityje Vokietija jau daugelį metų užimą pirmaujančią poziciją, o nanotechnologijų srityje šalis turi didžiulį žinių potencialą.