Vokietijos ekonomikos tarptautinio konkurencingumo pagrindą sudaro ne tik 30 didžiųjų Vokietijos įmonių akcijų kainų indekso sąraše įtrauktų kompanijų, tokių kaip Siemens, Volkswagen, Allianz, SAP ar BASF, bet ir dešimtys tūkstančių mažų ir vidutinių perdirbimo įmonių (iki 500 darbuotojų), ypatingai mašinų gamybos, tiekimo pramonės srityse bei sparčiai besivystančiose nanotechnologijų ir biotechnologijų srityse, kurios dažnai susijungia į įmonių tinklus. Mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios laikomos Vokietijos ekonomikos pagrindu, dirba 25 mln. žmonių – didžioji dalis darbingų - bei siūloma didžioji dalis mokymo vietų jauniems žmonėms. Dėl to pramonė yra svarbus Vokietijos ekonomikos ramstis ir, palyginti su kitomis pramoninėmis valstybėmis, kaip Didžioji Britanija ar JAV, turi gerą pagrindą – pramonės įmonėse dirba 5 mln. žmonių. Nė vienoje kitoje tradicinėje ekonominėje šalyje klasikinė pramoninė produkcija neturi tokios didelės reikšmės. Jos indėlis į Vokietijos ekonominę veiklą sudaro 37 proc.

Vokietija specializuojasi sudėtingų pramoninių prekių kūrime ir gamyboje, visų pirma kreipiamas dėmesys į ilgalaikį investuojamą turtą prekių gamybai ar paslaugų teikimui bei į gamybos technologijas. Svarbiausios pramonės šakos yra mašinų gamyba, elektrotechnika ir chemijos pramonė. Vien tik šiose keturiose srityse dirba 2,9 mln. žmonių, kurie generuoja virš 800 mlrd. eurų apyvartą. Automobilių gamyba yra tuo pačiu naujovių varomoji jėga: 30 proc. Vokietijos ekonomikos visų įmonių vidaus išlaidų moksliniams tyrimams bei plėtrai (F&E) skiriama būtent iš šio sektoriaus. Vokietija su šešiais pagrindiniais gamintojais – VW, Audi, BMW, Daimler, Porsche (VW) ir Opel (General Motors) – yra viena didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų greta Japonijos, Kinijos ir JAV ir užima didelę dalį prestižinių vidutinės klasės ir prabangių automobilių rinkos segmentuose. Tuo pačiu metu Vokietijos automobilių gamintojus gerokai palietė pasaulinė pardavimų krizė. Norėdami būti pasiruošę ateičiai, visi automobilių gamintojai šiuo metu intensyviai dirba, vystydami aplinką tausojančius variklius, pvz. naujos kartos dyzelinius variklius, hibridinius variklius bei tolimesnį transmisijos elektrifikavimą.

Beveik 6000 mašinų gamybos įmonių, turėdamos 13 proc. apyvartos dalį, po automobilių gamybos užima antrą vietą. Kaip didžiausiam pramoniniam darbdaviui (965 000 darbo vietų) ir pagrindiniam eksporto sektoriui- mašinų gamybai tenka pagrindinis vaidmuo Vokietijos ekonomikoje. Elektros pramonė yra viena iš stipriausių ir ypatingai novatoriškų augimo pramonės sričių. Virš 20 proc. Vokietijos investicijų moksliniams tyrimams bei plėtrai tenka elektros pramonei. Chemijos pramonė dėl įmonių perėmimo ar susijungimo iš dalies valdanti užsienio įmones, daugiausiai gamina tarpinius produktus. BASF koncernas, įsikūręs Liudvigshafene, yra didžiausias chemijos koncernas pasaulyje.

Daugiau nei 29 mln. žmonių dirba paslaugų sektoriuje: 12 mln. iš jų dirba privačiose ir visuomeninėse paslaugų įmonėse, beveik 10 mln. prekyboje, viešbučių ir maitinimo versle bei susisiekimo sektoriuje ir 7 mln. - finansų, nuomos bei įmonių paslaugų sferoje. Bankai ir draudimo įmonės sudaro svarbų paslaugų sektoriaus ramstį. Šios įmonės yra sukoncentruotos Frankfurte prie Maino, kur įsikūręs ir Europos centrinis bankas (ECB), Federalinis Bankas ir Vokietijos birža.