Tomas Štraubharas

Vokietija yra viena labiausiai išsivysčiusių pramonės šalių pasaulyje ir trečia pagal ekonomikos galią šalis po JAV ir Japonijos. Vokietija su 82,3 mln. gyventojų yra ir didžiausia bei svarbiausia Europos Sąjungos (ES) rinka. 2007 m. Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 2423 mlrd. eurų, t. y. 29455 eurus žmogui. Šis nuopelnas visų pirma priklauso užsienio prekybai. 969 mlrd. eurų (2007 m.) eksporto apimtimi, sudarančia trečdalį bendrojo socialinio produkto, Vokietija užima trečią vietą pasaulyje pagal prekių eksportą ir dėl to yra laikoma „pasaulio eksporto čempione“. Todėl Vokietijos, kaip, ko gero, jokios kitos šalies, ekonomika yra ypatingai globaliai orientuota ir stipriau nei daugelio kitų šalių ekonomikos susipynusi su pasauline ekonomika. Daugiau nei kas ketvirtas euras uždirbamas prekių eksportu (Eksportas) ir paslaugomis, o daugiau nei kas penkta darbo vieta priklauso nuo užsienio prekybos. Svarbiausi Vokietijos ekonomikos centrai yra Rūro sritis (pramonės regionas, virstantis aukštųjų technologijų ir paslaugų centru), Miuncheno ir Štutgarto regionai (aukštosios technologijos, automobilių gamyba), Reino ir Nekaro regionai (chemijos pramonė), Frankfurtas prie Maino (finansai), Kelnas, Hamburgas (uostas, Airbus lėktuvų gamyba, žiniasklaida) ir Leipcigas.

Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika išgyveno stiprų konjunktūros pakilimą –2007 m. ji išaugo 2,5 proc. Be to ypatingai pastebimas įmonių investicijų augimas, pasiekęs 8,4 proc. Drauge su ekonomikos augimu, kuriam naudą neša tiek augimo impulsai iš užsienio, tiek ir šalies viduje, mažėja bedarbių skaičius šalyje. 2007 m. pabaigoje šis skaičius siekė 3,4 mln., t. y. žemiausią gruodžio mėnesio lygį nuo 1992 m. Šiuos teigiamus ekonomikos ir darbo rinkos pasikeitimus įtakoja daugelis veiksnių. Ekonomikos politika pagerino vadinamąsias bendrąsias sąlygas, o įmonės pakėlė savo konkurencingumą. Buvo sumažintos papildomos atlyginimų išlaidos ir biurokratija, o darbo rinka tapo laisvesnė. Be to 2008 m. įsigaliojo Įmonių mokesčių įstatymas. Jo dėka dar labiau palengvėjo firmų darbas. Tuo pačiu metu įmonės optimizavo pirkimo ir išlaidų struktūras, investavo į naujoviškus produktus ir pasiruošė konkurencijai.