Septintajame XIX amžiaus dešimtmetyje Vokietijoje buvo nuspręsta suteikti pirmenybę vienybei, o ne laisvei. Tai buvo „revoliucijos iš viršaus“, kurios pagalba Prūsijos Ministras Pirmininkas Otas fon Bismarkas savaip išsprendė vokiškąjį klausimą, rezultatas. Vidaus politikos valdžios klausimą vykdomosios valdžios naudai ir parlamento nenaudai jis išsprendė Prūsijos konstitucinio konflikto 1862–1866 m. dėka; užsienio polikos valdžios klausimas buvo išspręstas 1866 m. karu „mažosios“ Vokietijos prasme, t. y. be Austrijos, ir 1870–1871 m. Vokietijos-Prancūzijos karu prieš jėgą, kuri iki tol vetuodavo Vokietijos nacionalinės valstybės sukūrimą – prieš Napoleono III Prancūziją.

Tuo buvo pasiektas vienas 1848 m. revoliucijos tikslų – vienybė. Tačiau laisvės reikalavimas, turint omenyje visų pirmiausia vyriausybę, atsakingą prieš parlamentą, liko neišpildytas. Bismarkas laisvės klausimo nebūtų galėjęs išspręsti taip, kaip jį įsivaizdavo liberalai, netgi tada, jeigu tai būtų atitikę ir jo ketinimus. Parlamentinės sistemos įvedimas ne tik elementariai prieštaravo senosios Prūsijos aukščiausiųjų sluoksnių – dinastijos, kariuomenės, riterių dvarų savininkų, aukščiausios valdininkijos – interesams, ji prieštaravo ir kitų vokiškų valstybių, pirmiausia Bavarijos, Saksonijos ir Viurtembergo interesams. Bundesrate jiems Vokietijos imperijoje priklausė žymi vykdomosios valdžios dalis ir šios valdžios jie nenorėjo atiduoti Reichstago naudai.

Reichstagas buvo renkamas visuotinių ir lygių rinkimų pagrindu, kuriuose dalyvauti galėjo vyrai, turintys 25 metus. Ši tvarka atitiko taip ir niekada neįsigaliojusios 1849 m. imperijos konstitucijos nuostatas ir suteikė vokiečiams daugiau demokratinių teisių, negu jų turėjo liberalių to meto pavyzdinių monarchijų, tokių kaip Didžiosios Britanijos ar Belgijos, piliečiai. Todėl galima kalbėti apie dalinę Vokietijos demokratizaciją XIX amžiuje, arba, vertinant visą imperijos gyvavimo laikotarpį, apie nevienalaikę demokratizaciją: rinkimų teisė buvo demokratizuota gan anksti, o valdymo sistema, siaurąja prasme,– vėlai.