Žiniasklaidos aplinkos įvairovę atspindi vis dar tradicinis radijas ir televizija. Radijas savo veiklą pradėjo trečiajame, o televizija šeštajame dešimtmetyje. Kaip visuomeninės programos nuo devintojo dešimtmečio pabaigos jie išsisklaidė į įvairiaspalvį dvinarės visuomeninių ir privačių transliuotojų sistemos spektrą. Šiandien tarpusavyje konkuruoja maždaug 430 radijo transliuotojų, dažniausiai vietinių ir regioninių.

Televizijos aplinka skirstoma pagal du principus: tarpregioninė ir regioninė televizija bei bendros ir specializuotos programos. Vokietija tiek Europos, tiek pasaulio mastu turi vienus didžiausių visuomeninius iš mokesčių finansuojamus (ARD ir ZDF) ir privačius nemokamus (RTL, SAT.1, ProSieben) televizijos transliuotojus bei mokamos televizijos operatorių Sky. Pilnos programos siūlo nuo naujienų apie filmus, serialus, šou laidas iki sporto visą atskirų žanrų spektrą, o teminiai kanalai pasiskirsto į naujienų (n-tv, N24), muzikos (VIVA, MTV) bei sporto (DSF). Pagal techninę platformą (antžeminė, palydovinė, kabelis, plačiajuostis ryšys, mobilusis ryšys) ir režimą (analoginis ar skaitmeninis) galima matyti šimtus vokiečių ir užsienietiškų, tokių kaip CNN, BBC arba TV5 transliuotojų bei daugiau nei dvidešimt skirtingų  nacionalinių visuomeninių televizijos programų. Šios apima abu pagrindinius nacionalinius kanalus ARD ir ZDF bei regionams skirtus, bet visos Federacijos mastu transliuojamus kanalus WDR, MDR, BR, be to ir specializuotus transliuotojus – daugumoje politinės dokumentikos kanalą Phoenix ar vaikų kanalą KIKA. Be to, veikia trys tarptautiniai kanalai: radijo ir televizijos kanalas užsienyje Deutsche Welle, bendras Vokietijos ir Prancūzijos kanalas Arte ir bendras Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos kultūros kanalas 3sat. Vienas iš pagrindinių visuomeninio transliuotojo uždavinių, greta aprūpinimo svarbiausiomis visuomeninėmis paslaugomis ir teisiškai nustatytos programos, yra užtikrinti politinę ir ekonominę nepriklausomybę. Tačiau čia iškyla visuomeninio transliuotojo konflikto su privačiais transliuotojais grėsmė, kurie bijo konkurencijos ir stiprios „subsidijuotųjų“ įtakos rinkai. Dar viena spaudimo visuomeniniam transliuotojui priemonė yra tas faktas, kad jų programas žiūri vis mažiau jaunų žmonių, nors vartotojų įpročiai, bendraujant internetu ir mobiliuoju ryšiu, labai pasikeitė: ir šiandien Vokietijos tradicinės žiniasklaidos spektras yra vienas įvairiausių ir daugialypiškiausių – laisva ir daugialypė, reikli ir įdomi, orientuota į savo šalies rinką ir už jo ribų