Greta knygos jau 500 metų egzistuoja laikraštis ir žurnalas, žiniasklaidos priemonės, nors ir nuolat atnaujindavusios savo turinį ir formą, tačiau, nepaisant atsirandančių vis naujų informavimo priemonių, išlaikiusios daugmaž tą pačią pagrindinę struktūrą. Spauda kaip ir anksčiau atspindi gilesnę analizę ir užkulisines žinias, diskusijų temų nustatymą ir vertinimą. Iš dalies sunykus nepajudinamam ideologinių įsitikinimų  išsidėstymui pagal klasikinį kairės-dešinės spektrą, beveik dingo ir aiškus politinis spaudos pasiskirstymas. Kai kurie laikraščiai ir toliau vertinami kaip turintys didelę  įtaką. Tai yra tarpregioniniai aukštos kokybės dienraščiai „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Süddeutsche Zeitung“ bei „Die Zeit“. Vokietijos laikraščių rinkai būdinga pavadinimų įvairovė ir regioninė diferenciacija. Greta 335 vietinių dienraščių leidžiama dešimt tarpregioninių, o dešimt aukštos kokybės laikraščių puikuojasi greta devynių vadinamųjų populiariųjų laikraščių, tiksliau apibūdinamų bulvariniais skaitiniais. Šioje kategorijoje išskirtinį vaidmenį vaidina įtakingiausias laikraštis „Bild“ - vienintelis tarpregioninis populiarusis laikraštis, leidžiamas 3,2 mln. egzempliorių tiražu. Bendras visų 350 Vokietijos dienraščių tiražas siekia 25 mln. Tačiau klasikinės kasdieninės spaudos finansavimas išgyvena sunkius laikus: jaunoji karta skaito mažiau laikraščių, pajamos iš skelbimų – svarbiausio spaudos finansavimo šaltinio – dėl pasaulinės 2008 – 2009 m. ekonominės krizės mažėja, o vis daugiau informacijos gaunama iš interneto, kuris šiandien beveik visose amžiaus grupėse tapo svarbiausia žiniasklaidos priemone. 70 proc. visų vokiečių šiuo metu turi interneto prieigą, o lygiai tiek pat jų - reguliariai skaito dienraštį.

Vokietijos laikraščių rinkoje greta tradicinių populiariųjų  žurnalų pastaraisiais metais atsirado vis daugiau specializuotų teminių žurnalų. Maždaug 1500 populiariųjų žurnalų bendras tiražas siekia daugiau nei vidutiniškai 114 mln. per ketvirtį.  Skaitomiausi žurnalai yra „Stern“, ir „ Der Spiegel“, kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėse diskusijose, ar jau patys tapę svarbių debatų tema. Iš savaitraščių ilgalaike įtaka visuomenei išsiskiria politinis savaitraštis „Der Spiegel“.

Didžiausios populiariųjų žurnalų leidyklos yra Heinrich-Bauer-Verlag, Axel-Springer-Verlag, Burda ir Gruner+Jahr iš Bertelsmann koncerno. Springer ir Bertelsmann – žiniasklaidos korporacijos, kurioms priklauso ir sėkmingai dirbančios radijo ir televizijos kompanijos, turinčios milijardinę apyvartą. Tuo jos jau yra sukėlusios diskusiją dėl žiniasklaidos koncentracijos ir visą žiniasklaidą apimančios nuomonės formavimo koncentracijos. Tiesa, yra manančių, kad internete automatiškai vyrauja nuomonių įvairovė. Čia koja kojon greta spausdintų žurnalų internetinių versijų, turinčių didelį kiekį skaitytojų, kaip antai Spiegel.de, bild.de arba FAZ-Net, žengia neaprėpiamas naujienų ir nuomonių svetainių spektras. Leidykloms iškyla abipusės kanibalizacijos tarp spausdintinės bei internetinės spaudos grėsmė, nors sutampa tik dalis skaitytojų. Iš kitos pusės mišinyje iš oficialių bei neoficialių šaltinių įvairovė yra garantuota. Atitinkamai iššūkiai spausdintinės žurnalistikos kokybei nukreipti ne tiek į monopolines tendencijas, o labiau į žiniasklaidos refinansavimo klausimą. Kad žurnalistikos kokybė nėra neišvengiamai susijusi su spausdintine spauda, parodo tokie pavyzdžiai kaip theeuropean.de.