Demografinei raidai Vokietijoje būdingos trys tendencijos: žemas gimstamumas, ilgėjanti numatoma gyvenimo truk­mė ir visuomenės senėjimas. Vokietijoje jau daugiau nei tris dešimtmečius fiksuojamas žemas gimstamumas: gimstamumo lygis nuo 1975 m. lengvai svyruodamas tesiekia 1,3 vaiko moteriai. Taigi, vaikų karta jau 35 metus beveik trečdaliu mažesnė nei tėvų karta. Gausi imigracija į Vakarų Vokietiją apsaugojo visuomenę nuo atitinkamo sumažėjimo. Tuo pačiu metu nuolatos ilgėjo – panašiai kaip ir kitose pasiturinčiose šalyse - numatoma žmonių gyvenimo trukmė. Šiuo metu numatoma, kad vyrai Vokietijoje gyvens iki 77, o moterys iki 82 metų.

Pagrindinės trečiosios tendencijos priežastys – ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė bei ypač žemas gimstamumas. Jaunų žmonių skaičius visuomenėje vis mažėja, o vyresnių žmonių skaičius tuo metu auga. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje kiekvienam šešiasdešimt­mečiui vidutiniškai atitekdavo beveik po tris darbingo amžiaus žmones. XXI amžiaus pradžioje šis santykis yra 1 su 2,2, o artimiausiame dešimtmetyje šis santykis išankstiniais skaičiavimais turėtų nukristi iki 1 su 2. Taigi, visuomenės senėjimas yra vienas didžiausių iššūkių socialinei ir šeimos politikai. Dėl to pensinio draudimo sistema jau kurį laiką pertvarkoma. Tradicinė „kartų sutartis“ dėl demografinės raidos praranda savo pajėgumą, turi būti papildoma privačiomis senatvės draudimo formomis. Be to, pavyzdžiui didinat išmokų už vaikus dydį, vietų skaičių darželiuose ir lopšeliuose, yra plačiau įgyvendinamos šeimos politikos priemonės, skatinančios vaikų gimstamumą.