Nuolat kinta ne tik gyvenimo formos, bet ir vertybės bei moralinės visuomenės pažiūros. Partnerių ištikimybė ir toliau išlieka svarbia vertybe porų gyvenime. Visuomenės norma, reikalaujanti sukurti bendrą gyvenimą santuokoje, tapo laisvesne. 2008 m. besiskiriančios poros santuokoje buvo išgyvenusios vidutiniškai 14,1 metų. Tačiau išaugo reikalavimai partnerystės kokybei. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol išyra kas trečia santuoka, sudaryta per pastaruosius metus. Šios raidos eigoje vis daugiau porų gyvena drauge nesusituokę. Šio vystymosi eigoje taip pat išaugo ir santuokų tarp vienos lyties atstovų skaičius. Nuo 2001 m. įstatymas leidžia registruoti dviejų tos pačios lyties žmonių partnerystę.

„Vedybos be santuokos liudijimo“ ypatingai mėgstamos jaunų arba jau išsiskyrusių žmonių. Taigi, augo ir vaikų, gimusių ne santuokoje, skaičius: ne santuokoje gimsta beveik trečdalis visų vaikų. Dėl šių pokyčių išaugo šeimų su vienu ar abiem netikrais tėvais bei vienišų tėvų skaičius. Beveik penktadalį namų ūkių su vaikais sudaro vieniši tėvai, paprastai tai yra motinos.

Santykiai šeimos viduje bei auklėjimo modeliai pakito. Kartų santykiai tarp tėvų ir vaikų dažniausiai būna nepaprastai geri ir formuojami jau ne paveldėtu auklėjimo pavyzdžiu - paklusnumo, pavaldumo ir priklausomybės pagrindu, o įtraukimu į sprendimų priėmimą ir lygiateisiškumu, dėmesiu, skatinimu ir savarankiškumo ugdymu.