Ir stipriai individualizuotame ir judriame XXI amžiaus pasaulyje šeimai žmonės skiria svarbiausią reikšmę. Ji ir toliau išlieka pagrindine socialine institucija. Beveik 90 proc. Vokietijos gyventojų šeima yra pirmojoje jų asmeninių prioritetų vietoje. Taip pat ir jaunimas aukštai vertina šeimos instituciją: 72 proc. jaunų žmonių nuo 12 iki 25 metų amžiaus mano, kad norint būti laimingu, reikia turėti šeimą.

Tačiau socialinių pokyčių eigoje stipriai pakito tiek suvokimas, kaip turėtų atrodyti šeima, tiek ir šeimos struktūrinė sudėtis. Tradicinėje šeimoje susituokusi pora augino keletą vaikų, griežtai pasidalindami vaidmenis šeimoje: tėvas buvo dirbantis maitintojas, o mama – namų šeimininkė. Šis „maitintojo“ modelis gyvuoja ir šiandien, ypač žemesniuosiuose socialiniuose sluoksniuose, imigrantų šeimose ar tam tikrą laiką (kol vaikai dar maži). Tačiau tai jau nėra vyraujanti gyvenimo forma.

Gyvenimo drauge formos tapo žymiai įvairesnės. Pasirinkimo laisvė tarp skirtingų šeimos formų ar apsisprendimo nekurti šeimos labai išsiplėtė. Lygios teisės ir pakitęs moters vaidmuo su šiais pasikeitimais yra nemažai susijęs – apie 65 proc. visų Vokietijos motinų yra dirbančios, tuo pačiu šeimos žymiai sumažėjo. Vis daugiau šeimų turi vieną vaiką. Vis rečiau sutinkama šeimų, turinčių tris ir daugiau vaikų. Vokietijoje daugiausia šeimų, turinčių du vaikus. Taip pat vis dažniau renkamasi gyvenimą be vaikų – poromis ar vienatvėje. 2008 m. kas penkta moteris nuo 40 iki 44 metų nebuvo susilaukusi kūdikio.