Raineris Geisleris

Vokietijos visuomenė yra šiuolaikiška ir atvira visuomenė. Dauguma žmonių yra įgiję išsilavinimą, palyginus su kitomis šalimis, turi aukštą gyvenimo lygį ir veiksmų laisvę, kuriant individualų gyvenimą. Tačiau Vokietijos visuomenė, kaip ir kitos didelės išsivysčiusios šalys, turi priimti iššūkį, išspręsti svarbias demografinio vystymosi problemas, ypatingai gyventojų senėjimo. Taip pat ir Vokietijos padalijimo pasekmės visuomenėje, praėjus dviem dešimtmečiams nuo šalies suvienijimo, dar nėra visiškai pašalintos. Vykstant globalizacijai, Vokietija pasuko šiuolaikiškos imigracijos visuomenės, dėl kurios didėja etnokultūrinė įvairovė, keliu ir dar labiau stengiasi tinkamai integruoti imigrantus į pagrindinę visuomenę. Pastarųjų metų socialiniai ekonominiai pokyčiai, kuriuos paspartino pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė, sąlygojo naujų socialinių rizikų ir stipriai išryškėjusių visuomenės gyvenimo sąlygų skirtumų atsiradimą. Naujausioje Federalinės vyriausybės skurdo ir gerovės ataskaitoje teigiama, kad kas ketvirtas vokietis gyvena ties skurdo riba arba nuo skurdo turi gelbėtis  valstybės išmokų pagalba. „Skurdžiai gyvenančiais“ pagal ES biudžetų apibrėžimą laikomi tie, kurių pajamos sudaro mažiau nei 60 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu žmogui, kuris gyvena vienas, ši suma sudaro beveik 780 eurų.