Bendra informacija

Bauhaus

Bauhaus (1919–1933) –- garsiausia klasikinio modernizmo meno, dizaino ir architektûros mokykla. Ðià mokyklà, rezidavusià Veimare, o vëliau Desau, ákûrë Valteris Gropiusas. Bauhaus menininkai ir architektai sukûrë naujà, aiðkià ir atitinkanèià laiko dvasià meninës formos iðraiðkà, kurios poveikis jauèiamas iki ðiø dienø. þymiausi Bauhaus mokyklos atstovai: Liudvikas Mysas van der Rohe, Lainelis Feiningeris, Oskaras Ðlemeris ir Sofi Toiber-Arp.

Berlyno teatrø sàskrydis

Berlyno teatrø sàskrydis – tai Berlyno festivalio renginys, svarbiausias Vokietijos teatrø festivalis. Nuo 1964 m. geguþës mënesá vykstanèiame renginyje pristatoma deðimt „verèiausiø dëmesio sezono inscenizacijø“, kurias ið maþdaug 400 spektakliø atrenka kritikø komisija. Teatrø sàskrydis papildomø galimybiø suteikia jauniems autoriams, kurie savo darbus gali pristatyti „spektakliø turguje“.

berlinerfestspiele.de/theatertreffen

Federacijos kultûros fondas

Federacijos kultûros fondas, ákurtas 2002 m., yra Federacijos bei tarptautiniu mastu veikianti institucija. Remdamas atitinkamus projektus, fondas pirmiausia pasiðvenèia XXI a. meno ir kultûros iððûkiams. Federacijos kultûros fondo bûstinë yra Halës mieste prie Zalës upës.

Naujienų agentūros

Didžiausia Vokietijos naujienų agentūra yra Deutsche Presse-Agentur (dpa). Kartu su AFP, Reuters ir AP ji priklauso svarbiausioms tarptautinėms agentūroms.

Orkestrai

Garsiausi iš beveik 130 profesionalių orkestrų Vokietijoje yra: Berlyno filharmonijos orkestras, Berlyno valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras, Gevandhauzo (koncertų salė Leipcige) orkestras, Bambergo simfoninis orkestras ir Miuncheno filharmonijos orkestras.

Spaudos ir nuomonės laisvė

Komunikacijų laisvei Vokietijoje tarnauja ir nuostata, kad valdžios įstaigos privalo teikti informaciją žurnalistams. Spaudos teisę reguliuoja žemių spaudos įstatymai. Jie apima pareigą nurodyti leidėjų duomenis, žurnalistų pareigą būti atidžiais savo darbe bei žurnalistų teisę atsisakyti duoti liudytojo parodymus. Leidėjų ir žurnalistų savikontrolės organu laikoma Vokietijos spaudos taryba, užsiimanti atidumo pareigos ir etikos pažeidimais.

Tarptautinë Frankfurto knygø mugë

Tarptautinë Frankfurto knygø mugë vyksta kasmet rudená nuo 1949 m. ir yra reikðmingiausias tarptautinis knygø sferos ávykis. Kulminacinis kiekvienos knygø mugës taðkas yra Vokietijos knygø prekybos Taikos premijos áteikimo ceremonija. Tarp premijos laureatø yra buvæs Vaclavas Havelas, Jorche Semprunas ir Suzana Sontag. Be to, nuo 2005 m. per knygø mugës atidarymà, áteikiama Vokietijos knygø premija uþ geriausià romanà vokieèiø kalba.

→ buchmesse.de

Teatrai

140 valstybinių teatrų ir 220 privačių teatrų Vokietiją paverčia svarbia teatro šalimi. Garsiausi teatrai: Thalia teatras Hamburge, Berlyno Ensemble ir Miuncheno Kammerspiele.

buehnenverein.de

Valstybës ministras kultûros ir þiniasklaidos reikalams

Kadangi kultûra Vokietijoje yra þemiø kompetencijoje, Federacijos lygmenyje nëra kultûros ministerijos. Federacijos kultûros politikos veiklà koordinuoja valstybës ministras kultûros ir þiniasklaidos reikalams.

Visuomeninės ir privačios radijo ir televizijos kompanijos

Vokietijoje yra dvi visiškai skirtingos televizijos ir radijo organizavimo ir finansavimo formos. Privatūs transliuotojai išsilaiko beveik tik iš reklamos pajamų. Visuomeniniai transliuotojai, finansuojami iš mokesčių ir reklamos, privalo pirmiausia rodyti jiems įstatymų numatytas programas. Šalyje yra devynios visuomeninės radijo ir televizijos kompanijos, padalintos pagal federacines žemes ir sujungtos Vokietijos radijo ir televizijos kompanijų darbo bendrijoje (ARD). Visos kartu jos atsakingos už Pirmąjį Vokietijos kanalą (Das Erste), tačiau transliuoja ir atskiras savo televizijos ir radijo programas. Kiti visuomeniniai transliuotojai yra ZDF, kuris netransliuoja regioninių programų ir neturi radijo kanalo bei Vokietijos Radijas.

Žemių kultūrinis suverenumas

Kultūra Vokietijoje yra esminis 16 žemių valstybingumo dalykas. Pagrindinis įstatymas Federacijai suteikia tik nedidelę kompetenciją kultūros srityje. Dėl to daugumą kultūros įstaigų išlaiko žemės ir savivaldybės. Dėl tokio savarankiško kultūrinio gyvenimo visose federacinėse žemėse susikūrė kultūros centrai. Netgi nedideliuose miestuose galima išvysti tarptautinio lygio kultūrinius renginius.