Gina taiką ir saugumą

Bundesveras dalyvauja daugelyje misijų užsienyje, kaip pavyzdžiui EUTM (Malio ginkluotųjų pajėgų mokymas)
Bundesveras dalyvauja daugelyje misijų užsienyje, kaip pavyzdžiui EUTM (Malio ginkluotųjų pajėgų mokymas) 2013 Bundeswehr/Bier
Vokietija siekia teisingos, taikios ir stabilios tarptautinės santvarkos. Krizių prevencija ir nusiginklavimas yra svarbūs prioritetai.

Diplomatija, krizių prevencija ir taikus konfliktų sprendimas yra pagrindiniai Vokietijos užsienio politikos įrankiai: Vykdant plataus masto saugumo politiką tai valdininkų, teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, pagalbininkų ir kitų civilinių pajėgų siuntimas, taip pat ir Bundesvero dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Svarbus taip pat yra ir Vokietijos užsienio politikos bruožas – glaudi daugiašalė integracija – ir juo ypač pasižymi karinių išteklių panaudojimas. Vokietijos ginkluotosios pajėgos paprastai naudojamos atsižvelgiant į kolektyvinio saugumo ir gynybos sistemas. Jos susaistytos Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir NATO sprendimais. Bundesvero misijas užsienyje visada papildo ir civilinės priemonės - politinės, vystymosi politikos, socialinės ir ekonominės. Panaudoti ginkluotas pajėgas turi leisti parlamentas bei turi vykdyti jų priežiūrą. Tam turi pritarti dauguma Vokietijos Bundestago deputatų ir leidimas kaskart galioja vienerius metus. Todėl Bundesveras taip pat vadinamas ir parlamento kariuomene.

Vokietija NATO organizacijoje nuo Bundesvero įkūrimo 1955 m. dalyvauja tiek politikos srityje, tiek karinėse misijoje. Įsitvirtinimas Šiaurės Atlanto aljanse yra pamatinė užsienio politikos dalis. Vokietija yra arba buvo šalis, į NATO 
vadovaujamas misijas Kosove (KFOR) ir Afganistane (ISAF, Resolute Support) išsiuntusi didžiausias karių pajėgas. Nuo 1990 m. dalyvavo ar dalyvauja iš viso 35 misijose užsienyje, iš kurių 19 buvo baigtos 2015 m.

Ukrainos krizės akivaizdoje Vokietija vėl įrodė savo įsipareigojimą Aljanso gynybai. Taigi, 2015 m. Bundesveras kartu su Nyderlandais ir Norvegija prisidėjo prie naujų, ypač greito reagavimo NATO pajėgų (VJTF), kurios kolektyvinėje gynyboje ir konflikto valdymo procese turėtų sustiprinti Aljanso pajėgumus, atsakant į kylančias grėsmes, kūrimo. Vokietija nuo pat jos priėmimo į JT 1973 m. yra aktyvi, patikima ir gerbiama šios pasaulinės organizacijos narė. Todėl 2018 m. Vokietija ketina šeštą kartą 2019-2020 m. rinkimuose kandidatuoti į JT Saugumo tarybos nenuolatinės narės vietą. Vokietijos įnašas į reguliarųjį JT biudžetą per metus sudaro maždaug 190 mln. JAV dolerių, o į atskirą JT taikos palaikymo misijų fondą beveik 640 mln. JAV dolerių. Tai yra atitinkamai 7,1 proc. viso JT biudžeto. Taigi, 2015 m. Vokietija buvo trečia pagal dydį JT biudžeto mokėtoja. 2015 m. JT vadovaujamose misijose, tarp jų Libane, Vakarų Sacharoje, Malyje, Pietų Sudane, Sudane ir Liberijoje dalyvavo apie 260 Vokietijos karių ir policijos pareigūnų. Jungtinės Tautos turi būstinių ir Vokietijoje, visų pirma tai JT būstinė Bonoje, kurioje dirba 19 iš 28 visos Vokietijos JT agentūrų, įskaitant JT Klimato kaitos sekretoriatą (JTBKKK).

Norėdama dar geriau padėti tarptautinėms organizacijoms taikos palaikymo misijose, Vokietija dar labiau kels apmokymų lygį ir tobulins siunčiamo civilio personalo profesionalumą. 2002 m. įkurtas Tarptautinių taikos misijų centras (ZIF) rezerve turi 1500 ekspertų ir ateityje dar bus stiprinamas. ZIF atlieka civilių pagalbininkų atranką, paruošia juos dalyvavimui misijoje kaip stebėtojus ir tarpininkus krizės zonose ir buvusiose konfliktų zonų šalyse bei įvertina jų patirtį. Bendradarbiaudamas su užsienio reikalų ministerija iki 2015 m. centras jau išsiuntė 3000 savanorių trumpalaikių ir ilgalaikių stebėtojų į rinkimų stebėjimo misijas ir įgyvendino projektus 65 šalyse.

ESBO - pagrindinis forumas, skirtas 
taikai ir saugumui Europoje

Vokietija remia ir kitą taikos ir saugumo Europoje ramstį – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). 1995 m. ESBO buvo įkurta kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK). Kertinis ESBO dokumentas yra 1975 m. pasirašytas Helsinkio Baigiamasis aktas, kuriame buvo susitarta dėl pagrindinių Europos saugumo principų - sienų neliečiamumo ir taikaus ginčų reguliavimo.

57 valstybes nares iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos vienijanti organizacija yra didžiausia regioninė ­kolektyvinio saugumo organizacija pasaulyje. Krizės Ukrainoje kontekste vėl pasitvirtino ESBO kaip centrinio forumo, skirto dialogui ir pasitikėjimui kurti, svarba. ESBO remia pastangas rasti taikų konflikto Ukrainoje sprendimą, įskaitant politinių derybų Trišalėje grupėje ren­gimą.

Be to, ESBO nusiuntė kelis šimtus civilių stebėtojų į Ukrainą, kurie stebi, kaip laikomasi 2014 m. rugsėjį pasirašyto Minsko susitarimo ir 2015 m. vasario mėn. Susi­tarimo dėl ugnies nutraukimo rytinėje Ukrainos konflikto zonoje ir patikrinti, ar atitraukiami kariai ir ginkluotė. Siekdama užkirsti konfliktus bei skatinti demokratiją, ESBO vykdo misijas daugelyje 
kitų šalių bei taip pat ir su Vokietijos pagalba reguliariai siunčia ten savo rinkimų stebėtojus.

Įsipareigojimas nusiginklavimui ir 
ginklų kontrolei

Nusiginklavimui, ginklų kontrolei ir branduolinių ginklų neplatinimui Vokietijos užsienio politikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Vokietija remia pasaulio be atominio ginklo siekį ir remiasi prag­matišku požiūriu. Kartu su penkiomis nuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis Vokietija E3+3 derybų metu kon­struktyviai prisidėjo prie Vienos susitarimo su Iranu dėl Irano branduolinės programos. Vokietija ir toliau siekia svarbių tarptautinių sutarčių ir susitarimų universalumo ir įgyvendinimo. 2014-2015 m. dalyvavo naikinant iš Sirijos išvežtus cheminius ginklus. Vokietija 2013-2016 m. vykdo maždaug 24 mln. vertės projektus daugiau nei 20 šalių partnerių, kuriais siekiama pagerinti biologinį saugumą. Be to, Vokietija 2014 m. skyrė 13,2 mln. eurų išminavimo ir pagalbos nukentėjusiems nuo minų projektams 13 šalių ir yra didžiausia paramos teikėja šioje srityje. Taip pat ir ginklų bei šaudmenų per­tekliaus sunaikinimas bei saugus pavojingų atsargų laikymas yra prioritetinė Vokietijos politikos sritis. ESBO erdvėje įprastinė ginkluotės kontrolė ir pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonės vaidina svarbų vaidmenį. Vokietija siekia modernizuotis ir prisitaikyti prie esamų iššūkių.

Related content