Iššūkis – „Rytų Vokietijos ekonomikos atkūrimas“

picture-alliance/ZB
Suvienijimo procesas neturi istorinių pavyzdžių ir yra nacionalinis jėgos veiksmas, kurio neįmanoma pabaigti per keletą metų.

Sužlugus VDR, paaiškėjo, kad vidutinis šalies produktyvumas siekė trečdalį Federacinės Respublikos produktyvumo, todėl viešosios teisės įstaiga, kuriai buvo pavestas liaudies įmonių privatizavimas, vietoj planuoto 600 mlrd. Vokietijos markių pelno (300 mlrd. eurų) patvirtino 230 mlrd. Vokietijos markių deficitą. Viltys, kad būtinas investicijas į naujųjų žemių infrastruktūrą galima bus finansuoti iš taip vadinamo „liaudies turto" privatizavimo pajamų, nepasiteisino.

Vokietijos suvienijimo kaštai vystėsi daug dinamiškiau, nei skelbė pesimistiškiausios prognozės. Socialinė vienybės našta teko Rytų gyventojams, o finansinė – Vakarų gyventojams. Taigi, po 1989-1990 m. annus mirabilis – stebuklų metų – prasidėjo blaivus suartėjimo procesas, turintis ilgalaikę perspektyvą. „Rytų Vokietijos ekonomikos atkūrimo" pasiekimai, kurie pamažu tapo matomi, buvo ne visada tinkamai vertinami.

Sensacingiausiems „Rytų Vokietijos ekonomikos atkūrimo" laimėjimams priskiriamas miesto centre esančių gyvenamųjų būstų sanavimas – ne tik tokių miestų kaip Drezdenas, Leipcigas, Chemnicas ar Halė, kurie VDR laikais buvo labai apleisti ir pasmerkti nuolatiniam irimui. Dar daugiau pavyzdžių: tai naujųjų žemių aprūpinimas telekomunikacinėmis priemonėmis, kurios yra vienos moderniausių Europoje, tai konkurencingo universitetinio krašto kūrimas bei ten naujai įkurdintų saulės ir aplinkos technologijų pasaulinio masto lyderio pozicija. Taip pat ir infrastruktūros, aplinkos bei gamtos apsaugos, turizmo vystymo ir kultūros vertybių išsaugojimo srityse buvo įdėta milžiniškų pastangų.

To priešingybė, palyginus su pirmaisiais vienybės metais, žinoma, sumažėjęs judėjimas - visų pirma jaunų žmonių – iš Rytų į Vakarus bei su tuo susijęs gyventojų naujosiose žemėse sumažėjimas bei jų amžiaus didėjimas. Žmonių emigraciją iš Rytų atitinka pinigų pervedimai iš Vakarų, kurie iki 2009 m. sudaro 1,6 mlrd. eurų (atskaičius Rytų Vokietijos mokesčius). „Rytų Vokietijos ekonomikos atkūrimui" įdėtos pastangos yra nacionalinio solidarumo pavyzdys, kurio postnacionalinių pokalbių suformuotoje politinėje atmosferoje buvo sunku tikėtis. Nežiūrint į visą pažangą, gyvenimo sąlygų Rytuose ir Vakaruose suvienodinimas ir ateityje išlieka svarbiausia tema, siekiant užbaigti vidinį suvienijimą. Federalinės Vyriausybės metinė atskaita apie Vokietijos vienybės stovį nuolat pateikia vystymosi apžvalgą.

Herfrydas Miunkleris

Related content