Demografija

Hans Wiedl/dpa
Demografinei raidai yra būdingos trys tendencijos: mažas gimstamumas, ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė ir visuomenės senėjimas.

Demografinei raidai yra būdingos trys tendencijos: mažas gimstamumas, ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė ir visuomenės senėjimas. Didžiausias gimstamumas Vokietijoje buvo 1964 m. – 1,357 mln. naujagimių; nuo tada gimstamumo rodiklis šalyje išlieka žemas (2014 m. gimė 715 000 naujagimių). Gimstamumo lygis nuo 1975 m. lengvai svyruodamas tesiekia 1,3 vaiko moteriai. Taigi, vaikų karta jau 35 metus maždaug trečdaliu mažesnė nei tėvų karta – 50-mečių šiandien yra dvigubai daugiau nei naujagimių. Tuo pačiu metu ilgėja numatoma žmonių gyvenimo trukmė. Šiuo metu numatoma, kad vyrai Vokietijoje gyvens iki 77, o moterys iki 82 metų.

Demografinių pokyčių rimtas pasekmes ekonominei plėtrai ir socialinėms sistemoms švelnina imigracija. 20,3 proc. Vokietijoje gyvenančių žmonių (16,4 mln.) yra imigrantų kilmės. 9,2 mln. jų turi Vokietijos pilietybę, o 7,2 mln. - užsieniečiai. Keturios tautinės mažumos pripažintos „senosiomis“ ir yra ypač saugomos ir remiamos – tai danų tautinė mažuma (50 000) ir fryzų etninė grupė (60 000) Šiaurės Vokietijoje, Lūžicos sorbai (60 000) palei Vokietijos-Lenkijos sieną bei Vokietijos sinti ir romai (70 000).

Related content