Žmogaus teisių apsauga

Žmogaus teisių taryba Ženevoje – svarbiausia Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija
Žmogaus teisių taryba Ženevoje – svarbiausia Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija EPA/Valentin Flauraud
Pagarba žmogaus teisėms yra įtvirtinta Pagrindiniame įstatyme. Vokietija taip pat ir visame pasaulyje deda pastangas, kad nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės ir pagrindinės laisvės.

„Žmogaus orumas yra neliečiamas. Visos valstybinės valdžios pareiga – gerbti ir ginti jį.“ Tai yra aiški Vokietijos Pagrindinio įstatymo 1 straipsnio, kuriame Vokietija pripažįsta „neliečiamas ir prigimtines žmogaus teises“ kaip kiekvienos bendruomenės, taikos ir teisingumo visame pasaulyje pagrindą“ užduotis. Į šį įsipareigojimą Vokietija rimtai žvelgia savo užsienio santykiuose. Žmogaus teisių apsauga ir stipri­nimas vaidina ypatingą vaidmenį užsienio politikos ir tarptautiniame kontekste, nes dažnai sistemingi žmogaus teisių pažeidimai yra pirmas žingsnis konfliktų ir krizių link. Kartu su savo ES partneriais ir bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis (JT) Vokietija deda pastangas visame pasaulyje, siekdama apsaugoti ir plėtoti žmogaus teisių standartus.

Dalyvavimas tarptautinėse žmogaus teisių institucijose

Joachim Rücker
Joachim Rücker dpa/Salvatore Di Nolfi

Vokietija yra šalis, pasirašiusi pagrindines JT žmogaus teisių sutartis ir jos fakultatyvinius protokolus (Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Kovos su rasizmu konvenciją, Moterų teisių konvenciją, Konvenciją prieš kankinimą, Vaikų teisių konvenciją, Neįgaliųjų teisių konvenciją, Konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo). Pastaruoju metu Vokietija pasirašė fakultatyvinį konvencijos prieš kankinimą protokolą ir neįgaliųjų teisių konvenciją, galiojančius nuo 2009 m. Vokietija buvo pirmoji Europos šalis, ratifikavusi fakultatyvinį vaikų teisių konvencijos protokolą, kuris leidžia individualaus skundo procedūrą.

Federalinė vyriausybė remia apsaugą nuo diskriminacijos ir rasizmo, deda pastangas visame pasaulyje, siekdama mirties bausmės panaikinimo, pasisako už dalyvavimą politikoje ir teisminę apsaugą, gina religijos bei ideologijos laisvę, kovoja su prekyba žmonėmis ir siekia įgyvendinti teisę į būstą ir teisę į švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas.

Beveik 900 mln. žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie švaraus vandens. Skirdama 400 mln. eurų kasmet Vokietija prisideda prie daugelio projektų, siekiančių pakeisti šią padėtį. Prieiga prie vandens - vienas iš naujesnių žmogaus teisių klausimų – pagrindinis Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo 27 šalyse aspektas. Nuo 2012 m. Vokietija antrą kartą yra JT Žmogaus teisių tarybos Ženevoje, Šveicarijoje, narė ir siekia būti perrinkta 2016-2018 metams. 2015 m. Vokietija, atstovaujama ambasadoriaus Joachimo Riukerio (Joachim Rücker), pirmininkauja šiai institucijai. 47 Žmogaus teisių tarybos nariai išrinko Vokietijos diplomatą pirmininku vieneriems metams. Svarbiausia Žmogaus teisių tarybos priemonė yra „visuotinė periodinė valstybių peržiūra“, kurios metu kiekvienas JT narys pateikia ataskaitą apie savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių įgyvendinimo ir kelia svarbius klausimus. Vokietija išgyveno šią procedūrą 2009 ir 2013 m.

Vokietija yra viena iš aktyviausių Europos tarybos, vienijančios 47 valstybes nares, šalis, dedant pastangas ginant ir skatinant žmogaus teises, pasisakanti už teisinę valstybę ir demokratiją visoje Europoje. Svarbiomis konvencijomis, kaip antai, visų pirma, Europos žmogaus teisių konvencija padeda kurti bendrą Europos teisinę erdvę ir prižiūri kaip yra laikomasi teisiškai privalomų bendrų standartų ir vertybių Europos žemyne.

Tarptautinės žmogaus teisių 
politikos priemonės

Centrinė Europos tarybos žmogaus teisių gynybos institucija Europoje yra Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre, Prancūzijoje. Kiekvienas 47 valstybių narių pilietis gali tiesiogiai pateikti skundus EŽTT dėl jo Europos žmogaus teisių konvencijos saugomų teisių pažeidimo. Vokietija primygtinai ragina, kad visos Europos Tarybos valstybės narės, vykdydamos savo įsipareigojimus, priimtų ir vykdytų atitinkamus EŽTT sprendimus. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje, Nyderlanduose yra atsakingas už bausmės skyrimą už sunkius tarptautinius nusikaltimus, pavyzdžiui karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą. Vokietija pasisako už universalų TBT pripažinimą.

Vokietijos federalinės vyriausybės žmogaus teisių politikos ir humanitarinės pagalbos reikalų komisarė Berbel Kofler (Bärbel Kofler) reziduoja užsienio reikalų ministerijoje. Ji stebi tarptautinius pokyčius, koordinuoja veiklą žmogaus teisių srityje su kitomis valstybinėmis institucijomis ir konsultuoja federalinį užsienio reikalų ministrą. Vokietijos žmogaus teisių politiką nuo 1998 m. parlamente stebi ir prižiūri Vokietijos Bundestago žmogaus teisių ir humanitarinės 
pagalbos komitetas. Kaip valstybės finansuojama, tačiau nepriklausoma institucija 2000 m. Berlyne buvo įkurtas žmogaus teisių institutas. Jis kaip nacionalinė institucija pagal JT Paryžiaus principus turi padėti iš Vokietijos pusės skatinti ir ginti žmogaus teises šalies viduje ir užsienyje.

Humanitarinė pagalba žmonėms, 
staiga atsidūrusiems sunkioje padėtyje

Federalinė vyriausybė, skirdama humanitarinę pagalbą, visame pasaulyje remia žmones, kurie dėl stichinių nelaimių, ginkluotų konfliktų ar kitų krizių ir konfliktų staiga atsidūrė sunkioje padėtyje arba jeigu yra rizika, kad tokioje padėtyje atsidurs. Susidariusios sunkios padėties priežastys čia nėra svarbios. Humanitarinė pagalba yra etinės atsakomybės ir solidarumo su tais žmonėmis, kurie atsidūrė nelaimėje išraiška. Jis yra orientuotas į sunkumus patiriančių asmenų poreikius ir yra grindžiamas humanitariniais humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais.

Federalinė vyriausybė šią pagalbą teikia ne tiesiogiai, bet remia atitinkamus JT ­humanitarinių organizacijų, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimų ir Vokietijos nevyriausybinių organizacijų projektus. Vien tik 2014 m. humanitarinei pagalbai Vokietija skyrė daugiau nei 437 mln. eurų.

Žmogaus teisių apsauga yra taip pat svarbi užsienio politikos elektroninėje erdvėje sritis. Būtina skubiai atsakyti į klausimus dėl duomenų apsaugos ir teisės į privatumą. 2013 ir 2014 metais JT Generalinė Asam­blėja priėmė rezoliucijas dėl teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje. Jos atsirado Vokietijos-Brazilijos iniciatyvos pagrindu. Vokietija laikosi nuomonės, kad žmogaus teisės vienodai galioja tiek esant internete, tiek ir jame nesant. 2015 m. JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją, numatančią paskirti nepriklausomą specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimais. Jis turi kasmet pateikti ataskaitą apie pažeidimus ir stebėti tarptautines diskusijas.

Related content