Federalinė vasltybė

Ant Reichstago stogo Berlyne: Kasdien parlamento pastate apsilanko apie 8000 žmonių
Ant Reichstago stogo Berlyne: Kasdien parlamento pastate apsilanko apie 8000 žmonių Nikada/Getty Images
Vokietija yra parlamentinė demokratinė valstybė. Konstitucinės institucijos yra Bundestagas, Bundesratas, Federalinis Prezidentas, Federalinė Vyriausybė ir Federalinis Konstitucinis teismas.

Vokietija yra demokratinė parlamentinė federacinė valstybė. Visuomenėje labiausiai matomą konstitucinį organą - Vokietijos Bundestagą - kas ketverius metus renka balsavimo teisę turintys piliečiai. Pagrindiniai Bundestago uždaviniai – įstatymų leidyba ir Vyriausybės kontrolė. Bundestagas visai Parlamento kadencijai slaptu balsavimu renka Federalinį Kanclerį. Jis turi Federalinės vyriausybės įgaliojimus nustatyti gaires, tai yra, jis 
nustato privalomas politikos kryptis. Federalinis kancleris skiria ministrus ir iš 
jų rato paskiria vieną Federalinio kanclerio pavaduotoją. Iš tikrųjų vyriausybę 
sudarančios partijos nusprendžia, kas užims jiems koalicijos derybose paskirtus postus. Subyrėjus koalicijai, posto dar 
nepasibaigus ketverių metų kadencijai gali netekti ir Kancleris, nes Bundestagas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti vyriausybės vadovą iš pareigų. Tačiau Parlamentas tuo atveju turi taip vadinamu „konstruktyviu balsavimu dėl nepasitikėjimo “ paskirti įpėdinį. Taigi, valstybėje negalimas laikotarpis be išrinktos vyriausybės.

Koalicinės vyriausybės Vokietijoje 
yra norma

dpa/Michael Kappeler

Parlamento pobūdį lemia įasmeninta proporcinė rinkimų sistema. Jos dėka Bundestage proporcingai rinkimų rezultatams atstovaujamos taip pat ir mažesnės partijos. Todėl kaskart, išskyrus vieną išimtį, Federalinė vyriausybė buvo formuojama iš keleto per rinkimus konkuravusių partijų sąjungų; nuo pirmųjų rinkimų į Bundestagą 1949 m. buvo sudarytos 23 koalicinės vyriausybės. Siekiant išvengti susiskaldymo parlamente ir palengvinti vyriausybės formavimą, partijos turi surinkti mažiausiai 5 proc. rinkėjų balsų (arba laimėjusios mažiausiai tris mandatus rinkimų apygardose), kad patektų į Bundestagą (penkių procentų barjeras).

Vokietija yra federacinė valstybė, kur 16 federacinių žemių turi savarankiškas kompetencijas, ypač policijos, civilinės gynybos, teisingumo, švietimo ir kultūros srityse. Berlyno, Hamburgo ir Bremeno miestai dėl istorinių priežasčių yra tuo pačiu metu ir federacinės žemės. Unikalus yra glaudus bendradarbiavimas tarp žemių ir centrinės valdžios, dėl ko žemių vyriausybės turi daug galimybių dalyvauti priimant sprendimus šalies politikoje. Tai, visų pirma, vyksta per Bundesratą – antruosius rūmus - kurį sudaro žemių vyriausybių nariai ir kurio būstinė taip pat yra Berlyne. Daugiau gyventojų turinčias žemes Bundesrate atstovauja daugiau narių nei mažesniąsias žemes. Taip pat ir partijos, kurios federaliniu lygmeniu yra opozicijoje arba apskritai nėra Bundestage, ­dalyvaudamos žemių vyriausybių darbe gali daryti įtaką federalinei politikai, nes daugeliui federalinių įstatymų ir reglamentų reikalingas Bundesrato pritarimas. Pirmą kartą nuo 2011 ir 2014 m. abi mažiausios Bundestage atstovaujamos partijos – Sąjunga 90/Žalieji ir Kairioji partija- atitinkamoje žemėje (Badene-Viurtemberge ir Tiūringijoje) turi savo Ministrą Pirmininką.

Kadangi nėra vieningos rinkimų į Žemės parlamentus datos ir skiriasi kadencijos, kadencijos Bundestage laikotarpiu gali keletą kartų pasikeisti jėgų santykis. Pagal dabartinį Žemių rūmų pasiskirstymą ­Federalinė vyriausybė Bundesrate neturi užtikrintos daugumos. Ten jau nebėra atskirai nustatomų blokų, kurie balsuoja vienodai, kadangi 16 žemių yra tiek daug įvairių koalicijų, kiek jų dar nebuvo nuo pat Federacinės Respublikos gyvavimo pradžios. Tik Bavarijoje su CSU gali valdyti viena partija be koalicijos partnerių. O šiaip Žemių vyriausybėse, kurias sudaro CDU ir SPD atstovai, yra taip pat ir sąjungų tarp SPD ir Sąjungos 90/Žaliųjų, tarp CDU ir Sąjungos 90/Žaliųjų, tarp SPD ir Kairiosios partijos ir viena Kairiosios, SPD ir Sąjungos 90/Žaliųjų koalicija.

Federalinis Prezidentas yra 
valstybės vadovas

Pagal protokolą aukščiausias valstybės ­pareigūnas yra Federalinis Prezidentas. Jį renka ne žmonės, o specialiai tam sušauktas Federalinis susirinkimas. Vieną jo pusę sudaro Bundestago deputatai, o kitą pusę nariai, kuriuos išrinko Žemių parlamentai proporcingai jų vietų pasiskirstymui. Federalinis Prezidentas pareigas eina penkerius metus ir tas pats asmuo negali būti perrinktas ir antrai kadencijai.Nors svarbiausia Federalinio Prezidento funkcija yra reprezentuoti šalį, jis taip pat gali nepasirašyti įstatymų, jei jis abejoja jų konstitucingumu. Iki šiol buvę prezidentai didžiausią įtaką darydavo viešomis kalbomis, kurioms skiriamas didžiulis dėmesys. Federaliniai Prezidentai atsiriboja nuo partijų politikos, tačiau sprendžia aktualius klausimus ir kartais vyriausybę, parlamentą arba gyventojus paragina imtis veiksmų. 

Federalinis Konstitucinis teismas Karlsrūėje prižiūri, kaip laikomasi ­Pagrindinio įstatymo

Federalinis Konstitucinis teismas Karls­rūėje turi didelę įtaką ir yra labai ­vertinamas visuomenėje. Jis laikomas ­„Pagrindinio įstatymo sergėtoju“ ir savo esminiais sprendimais pateikia privalomus konstitucijos teksto išaiškinimus. Dviejuose senatuose sprendžiamas konstitucinių institucijų pareigų konfliktas ir įstatymai gali būti paskelbti nesuderinamais su konstitucija. Kiekvienas Vokietijos pilietis gali kreiptis į Konstitucinį teismą, jei jis mano, kad kuris nors įstatymas pažeidžia jo pagrindines teises. Didelę reikšmę Vokietijos Konstitucinis teismas įgijo paskutiniais sprendimais dėl Bundestago teisių perleidimo Europos Sąjungai.

Related content