Mokslo tinklas

Tyrimai tarptautinėse komandose Vokietijos universitetuose ir mokslo institutuose yra kasdienybė
Tyrimai tarptautinėse komandose Vokietijos universitetuose ir mokslo institutuose yra kasdienybė Thomas Koehler/Photothek via Getty Images
Vokietijos mokslinių tyrimų aplinka nukreipta į tarptautinį bendradarbiavimą, tinkamai tarpusavyje susieta ir atvira mokslininkams iš užsienio.

Globalizacija reiškia, kad Vokietijos mokslo aplinka susiduria su naujais iššūkiais. Gebėjimas sujungti į vieną tinklą žinias ir mokslininkus čia vaidina svarbų vaidmenį. Vokietijos su tuo puikiai tvarkosi. Beveik pusė jos mokslinių tyrimų publikacijų parašo mokslininkai jau bendradarbiau­dami su užsienio kolegomis.

dpa/Hirschberger

Ataskaitos „Kosmopolitiškas mokslas 2015“ paskaičiavimais 399 aukštosiose mokyklose dirba 38 094 moksliniai ir meno darbuo­tojai, turintys užsienio pilietybę, įskaitant 2886 profesorius; tai sudaro 10 proc. visų darbuotojų.

Nuo 2006 m. mokslo darbuotojų užsieniečių skaičius išaugo 74 procentiniais punktais, o profesorių skaičius augo 46 proc. Tam įtakos turi taip pat ir neseniai supaprastinta vizų išdavimo mokslininkams iš ne ES valstybių.

Taip pat sėkmingai auga užsienio mokslininkų finansuojamų stažuočių Vokietijoje skaičius. Šiuo metu iš 56 310 ekspertų daugiausiai atvyksta iš Rusijos, Kinijos, Indijos, JAV ir Italijos. Daugelyje aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų įrengiami svetingumo centrai, siekiant labiau padėti veiklą pradedantiems už­sienio mokslininkams. Net ir laikinas mokslininkų vizitas vertinamas kaip laimėjimas, nes sugrįžę į savo šalį dažnai jie tampa svarbiais tinklo partneriais tolesniam bendradar­biavimui.

Daugelį mokslininkų iš užsienio į Vokietiją traukia patraukli mokslinių tyrimų infra­struktūra - įskaitant galimybę dirbti su iš 
dalies pasaulyje unikaliais dideliais mokslinių tyrimų aparatais. Vien tik Helmholco draugija turi 50 didelių aparatų įvairioms mokslinių tyrimų sritims. Daugelis geriausių mokslininkų iš užsienio į Vokietijos universitetus atvyksta pasinaudodami Humboldto profesūros galimybėmis, kurias suteikia Humboldto fondas, turintis didžiausią mokslinių tyrimų premijų fondą – penkis milijonus eurų.

Gavę paramą į užsienį išvyko 17 686 Vokietijos mokslininkų – svarbiausi rėmėjai yra Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG), Marijos Kiuri Europos stipendija ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD); didžiausios pasaulyje studentų ir mokslininkų rėmimo organizacijos skiria stipendijas beveik dviem trečdaliams visų remiamų mokslininkų.

Reiklus internacionalizacijos 
strategijos perorientavimas

Vokietija nori plėsti ir gilinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir tuo pačiu metu iškelti jį į kitą kokybės lygį. Pagrindas tam yra 2014 m. Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos (BMBF) priimtas „Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų planas“.

Remiantis juo, 2008 m. pradėta mokslo ir mokslinių tyrimų internacionalizacijos strategija turėtų būti perorientuota ir pritaikyta pagal naujausius pasikeitimus. Tarp jų yra Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) plėtra Europos Sąjungos viduje, kurios stiprinimą Vokietija tvirtai remia ir kurioje vyrauja laisvas mokslo darbuotojų judėjimas bei turėtų būti laisvai keičiamasi mokslo žiniomis ir technologijomis. Veiksmų planas nurodo taip pat ir būsimo bendradarbiavimo su besivystančiomis ir kylančios ekonomikos šalimis formas ir paaiškina, kaip Vokietija dar labiau gali prisidėti, sprendžiant pasaulines problemas.

Related content