Sėkmingos reformos

Trečiadieniais, 9.30 val. Federalinio kanclerio tarnyboje posėdžiauja Kanclerės Merkel vadovaujamas ministrų kabinetas
Trečiadieniais, 9.30 val. Federalinio kanclerio tarnyboje posėdžiauja Kanclerės Merkel vadovaujamas ministrų kabinetas Maurizio Gambarini/dpa
Vokietijos Federacinė Respublika yra vertybėmis pagrįsta, aktyvi demokratinė šalis, turinti įvairiapusišką politinę areną.

Prabėgus 25 metams po susivienijimo 
Vokietija yra vertybėmis pagrįsta, demokratinė, sėkmingos ekonomikos ir kosmopolitiška valstybė. Politinė arena yra įvairi; demokratinės partijos konkuruoja, tačiau jos gerbia viena kitą ir sudaro koalicijas įvairiuose politiniuose lygmenyse. Po 18-ojo Vokietijos parlamento – Bundestago - rinkimų (2013 m.) Vokietiją valdo Didžioji koalicija – abiejų didžiųjų Vokietijos partijų sistemos jėgų sąjunga - kurią sudaro CDU/CSU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga) ir SPD (Vokietijos socialdemokratų partija). Iš 630 deputato koalicija užima 503 vietas parlamente (CDU/CSU 310, SPD 193). Opozicijai, kurią sudaro Kairioji partija („Die Linke“) (64 mandatai) ir Žaliųjų partija („Bündnis 90/Die Grünen) (63 mandatai), tenka 127 vietos ir ji yra mažiausia parlamentinė opozicija per paskutinius 40 metų. Federalinė kanclerė Angela Merkel (CDU) vyriausybei vadovauja nuo 2005 m. ir 
eina pareigas jau trečią kadenciją. Ji yra pirmoji moteris Vokietijos Federacinės Respublikos istorijoje, einanti šias par­eigas. Merkel užaugo buvusioje VDR ir ten įgijo fizikos mokslų daktaro laipsnį. 2014 ir 2015 m. „Forbes Magazine“ įtakingiausių pasaulio moterų reitinguose ji užėmė pirmą vietą. Kanclerio pavaduotojas Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) (ekonomikos ministras) ir Frankas-Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) (užsienio reikalų ministras) - svarbūs SPD atstovai kabinete. Federalinę Vyriausybę – kabinetą – sudaro Federalinis kancleris ir 14 ministrių ir ministrų. Bendras valdančiųjų partijų darbas kadencijos iki 2017 m. laikotarpiui paremtas koalicijos sutartimi pavadinimu „Kurti Vokietijos ateitį“.

dpa/Bernd von Jutrczenka

Vokietijos ekonomika 2016 m. augs septintus metus iš eilės, užimtumas pasiekė rekordinį lygį, valstybės ir socialinio draudimo pajamos padidėjo. Biudžeto deficitas sumažintas iki nulio. Energetikos sistemos pertvarka vyksta toliau – atsinaujinantys energijos šaltiniai siekia tapti svarbiausiomis elektros energijos gamybos technologijomis. Socialinių sistemų reforma, prasidėjusi šio šimtmečio pradžioje pavadinimu „Agenda 2010“ prisidėjo prie to, kad Vokietija leng­viau nei kitos euro zonos šalys išgyveno 
finansų krizes nuo 2008 m.

Rytų ir Vakarų sanglauda – pagrindinis klausimas nuo 1990 m. – Vokietijos žmonių dėka buvo vainikuota sėkmės. Dar iki 2019 m. vykdomas „Antrasis solidarumo paktas“, kuriam skirta 156,5 mlrd. eurų. Visi mokesčių mokėtojai Rytuose ir Vakaruose ir toliau mokėdami solidarumo priedą – šiuo metu papildomas mokestis 5,5 proc. nuo mokesčių sumos -kartu prisideda prie „Rytų Vokietijos ekonomikos atstatymo“.

Tačiau jau laukia nauji uždaviniai. Problema kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse yra demografiniai pokyčiai ir su tuo susijęs visuomenės senėjimas bei gyventojų skaičiaus mažėjimas. Iš dalies dėl šios priežasties Vokietija nori supaprastinti imigraciją ir palengvinti naujų piliečių integraciją.

Related content