Skaitmeninė darbotvarkė

Būti visada prisijungus: Skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra vienas iš svarbiausių federalinės vyriausybės projektų
Būti visada prisijungus: Skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra vienas iš svarbiausių federalinės vyriausybės projektų The New York Times/Redux/laif
Vokietijos ekonomika stovi ant ketvirtos pramoninės revoliucijos slenksčio. Federalinė vyriausybė skatina skaitmeninius pokyčius.

Ekonomika stovi ant ketvirtos pramo­ninės revoliucijos slenksčio. Veikiamas interneto, realus ir virtualus pasauliai skaitmeninės transformacijos procese 
susilieja į daiktų internetą. Skaitmeninimas yra istorinis posūkis pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Bendrinis pavadinimas Pramonė 4.0 sujungia sprendimus, procesus ir technologijas ir kuri apibūdina platų informacinių technologijų panaudojimą ir glaudų sistemų sujungimą fabrikuose. Daugelis Vokietijos įmonių yra pakeliui į pramonę 4.0, su kuria ypač spartinamas gamybos inžinerijos ir logistikos skaitmeninimas. Apskritai, pramonė tikisi, kad tarptautinė konkurencija gamybos technologinės lyderystės srityje ir toliau didės. Federalinė vyriausybė remia ir aktyviai kuria skaitmenines permainas ir pradėjo septynių veiklos sričių „skaitmeninę darbotvarkę“. Ji apima visas socialines sritis – nuo valstybės iki ekonomikos, kultūros, švietimo ir mokslo. Skait­meninė kaita suprantama ne kaip grynai technologijų, bet kaip socialinis procesas, paliestas laisvės ir demokratijos klausimų, iki asmens teisių apsaugos.

dpa/Kembowski

Su „skaitmenine darbotvarke“ Vokietija siekia artimiausiu metu tapti Europos iš pirmaujančių pramonės 4.0 tiekėjų ir skaitmeninio augimo lydere. Tyrimai rodo teigiamą papildomo pramonės 4.0 augimo potencialo scenarijų 200 -425 mlrd. eurų iki 2025 m. Pagrindinis vaidmuo čia tenka informacijos ir telekomunikacijų sektoriui (IRT) kaip kompleksinei technologijai. Jau dabar 23 proc. produktyvumo augimo priežastimi yra investicijos į IRT sektorių. 900 000 darbuotojų generuoja 228 mlrd. eurų apyvartą. Vokietija po Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Kinijos yra ketvirta pagal dydį šalies rinka ir didžiausia IRT rinka Europoje.

Skaitmeninės infrastruktūros išplėtimas, ypač plačiajuosčio ryšio interneto prieigų, yra laikomas vienu iš svarbiausių skait­meninimo uždavinių. Tikslas yra iki 2018 m. sukurti visoje šalyje plačiajuosčio ryšio, kurio atsisiuntimo greitis būtų ne mažesnis nei 50 Mbit/s, infrastruktūrą. Federalinė vyriausybė ir pramonė parengė išsamų plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros 10 milijardų paketą. 87 proc. namų ūkių jau turi plačiajuostį ryšį. Tačiau plačiajuosčio ryšio tiekime vis dar yra skirtumų tarp senųjų ir naujųjų žemių bei tarp miestų ir kaimo vietovių. 2015 m. beveik du trečdaliai visų namų ūkių (64 proc.) turi plačiajuostį internetą, kurio greitis ne mažesnis nei 50 Mbit/s, daugiausia per fiksuotą ryšį. Keturi iš penkių namų ūkių (82 proc.) miestuose turi spartesnį nei 50 Mbit/s ryšį, kas penktas (20 proc.) kaimo vietovėse. Mobiliojo ryšio standartas LTE pasiekimas 92 proc. namų ūkių.

Related content