Staigus žiniasklaidos keitimasis

Socialinė žiniasklaida keičia žiniasklaidos sistemą, bendravimo formą bei visuomenę iš esmės
Socialinė žiniasklaida keičia žiniasklaidos sistemą, bendravimo formą bei visuomenę iš esmės Malte Christians/dpa
Vokietijos žiniasklaida yra įvairialypė ir laisva. Skaitmeninimas sukėlė gilius struktūrinius pokyčius.

Spaudos ir nuomonės laisvė Vokietijoje garantuota aukštu lygiu ir yra konstitucinė vertybė. Pagrindinio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta: „Kiekvienas turi teisę reikšti ir skleisti savo nuomonę žodžiu, raštu ir vaizdu bei netrukdomai naudotis visais prieinamais informacijos šaltiniais. (...) Cenzūros negali būti.“ Pagal Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ spaudos laisvės indeksą ( „Press Freedom Index“) Vokietija 2015 m. užėmė 12 vietą tarp 180 šalių. Nuomonių įvairovė yra , informacijos pliuralizmas – taip pat. Spauda nepriklauso nuo vyriausybių ar partijų, o labiau priklauso nuo privačių žiniasklaidos bendrovių. Pagal Didžio­sios Britanijos pavyzdį įsteigti visuome­niniai  transliuotojai (ARD, ZDF, Vokietijos radijas) kaip iš mokesčių mokėtojų ­finansuojamos institucijos kitaip tariant, valstybei pavaldžios įstaigos yra antras dvejopu principu – privačių ir visuomeninių transliuotojų – paremto žiniasklaidos peizažo, kuris iš esmės nepasikeitė nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo 1949 m., ramstis. Mėnesinis transliuotojo mokestis nuo 2015 m. sudaro 17,50 eurų. Be to, nuo devintojo dešimtmečio rinkoje yra daug privačių radijo ir televizijos transliuotojų. 2014 m. vienas namų ūkis galėjo matyti vidutiniškai 78 TV ­kanalus; iš viso, įskaitant keletą mokamų televizijos kanalų, beveik 400 programų. Svarbiausios televizijos naujienų programos yra ARD transliuojamos „Tagesschau“ ir „Tagesthemen“, ZDF „heute“ ir „heute journal“ bei „RTL ­aktuell“. Vien tik Berlyne, kuris yra geriausiųjų žiniasklaidos miestų dešimtuke ­visame pasaulyje, dirba 900 parlamente akredituotų korespondentų bei 400 užsienio korespondentų iš 60 šalių.

picture alliance/Moritz Vennemann

Įvairialypį žiniasklaidos peizažą papildo 329 dauguma regioninės svarbos dienraščiai, ­20  savaitraščių ir 1590 plataus skaitytojų rato žurnalai (2014 m.). Po Kinijos, Indijos, Japonijos ir JAV Vokietija užima penktą vietą pasaulyje laikraščių rinkoje. Išleidimo dieną parduodama 17,54 mln. dienraščių 
ir penki milijonai savaitraščių ir sekmadienio laikraščių (2014 m.). Pirmaujantiems leidiniams – tarpregioniniams svarbiausiems dienraščiams „Süddeutsche Zeitung“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Die Welt“, „Die Zeit“, „taz“ ir „Handelsblatt“, būdinga tiriamoji paieška, analizė, užkulisiai bei išsamūs komentarai. Naujienų žurnalas „Spiegel“/„Spiegel Online“ ir bulvarinis leidinys „Bild“ laikomi dažniausiai cituojama žiniasklaida.

Tuo pačiu metu ši sritis išgyvena gilią struktūrinę kaitą. Jau 15 metų dienraščiai reguliariai netenka vidutiniškai 1,5-2 proc. jų apmokėto išleisto tiražo. Jie vis rečiau pasiekia jaunuosius skaitytojus ir toliau vis mažėjant tiražui bei skelbimų apyvartai išgyvena sunkų laikotarpį. Daugiau nei 100 laikraščių kaip atsaką kultūrai už dyką tinkle įvedė mokesčio barjerą.

Žiniasklaidos pasaulio skaitmenizavimas, internetas, mobiliųjų įrenginių dinamiškas augimas ir socialinės žiniasklaidos triumfas reikšmingai pakeitė žiniasklaidos įpročius. 55,6 mln. vyresnių nei 14 metų vokiečių (79 proc.) yra prisijungę internete. Kiekvienas interneto vartotojas 2014 m. 5,9 dienas per savaitę buvo prisijungęs internete, o kasdien naršė ­internete apie 166 minutes; kas antras naršo mobiliųjų įrenginių pagalba. Be to, daugiau nei pusė visų interneto vartotojų yra privačios bendruomenės nariai. Skaitmeninė revoliucija suteikė visuomenei naują sąvoką; socialinė žiniasklaida ir blogosfera yra atviros ir dialogui pasirengusios visuomenės, kurioje kiekvienas gali dalyvauti nuomonę formuojančiuose svarstymuose, veidrodis. Belieka laukti, ar interaktyvios susitikimų vietos tinkle taps skaitmeninės žurnalistikos pagrindu. Vokietijoje, pavyzdžiui su dideliu ­susidomėjimu stebimas 2014 m. žurna­lo internete „Kraut-reporter “kaip visuomenės remiamas pradėtas projektas.

Related content